Na ir užduotėlę sugalvojo Assol - kelias dienas sukau galvą, vis galvodama apie filmus, apie filmukus, kuičiausi tarp savo turimų priemonių, štampukų... Kol galiausiai vieną vakarą beskaitant mažosioms pasakitę prieš miegą prisiminiau save vaikystėj - kokia snuostabias pasakas močiutė skaitydavo iš tokios senos senos knygos... Ir ten tikrai buvo kažkas apie Kalėdas...
Susiradau knygą - regis, man brangiausią močiutės palikimą, kurį dar ji mažutė būdama skaitė, tėvelio iš kažkur brangiai brangiai pirktą. Tai - Hanso Krisiano Anderseno pasakos... Garantuočiau, jog pats pirmasis lietuviškas jų leidimas..., nes viršelis, deja, neišlikęs, tik vertėjo ar sudarytojo prakalboje randu dvi raides - J.B. ... Man vaizduotė iškart piešia Jono Basanavičiaus paveikslą, tačiau nežinau, faktais niekad neturėjau progos pasidomėti...
Taigi, toje prisiminimų kupinoje knygoje randu pasaką - apie eglutę - pasipūtusią, išdidžią, nosį užrietusią ir vis norinčią pasipuikuoti prieš kitus miško gyventojus. Ir vieną dieną ji nukertama, parnešama, pastatoma gražioje menėje ir aprėdoma pačiais gražiausiais žaisliukais:
-Oi, - galvojo eglutė: - kad tik greičiau ateitų tas vakaras! Kad tik greičiau imtų žibinti žvakutes! Kas paskui bus? Ar ateis miško medžiai, ar atskris žvirbliai pažiūrėti manęs pro langą? Gal aš, taip pasipuošusi, žiemą vasarą stovėsiu?
O kas nutiko pasipūtėlei eglutei, manau, nesunkiai galite atspėti.... Tad vertinkime tai, ką turime, ir džiaukimės tuo...
Taigi būtent įkvėpta šios pasakos ir sukūriau net du atvirukus su eglutėmis - puošniomis puošniomis - it tuomet, per pokylį, kol buvo visiems reikalingos, kas džiugintų...
Na kaip tu čia viską gražiai ir vaizdingai surašei, net paties Anderseno plunksna sudrebėtų :) Man atrodo, kad tu kol kas geriausiai perkandai mano slaptą užmanymą, kuris sukosi mintyse, kai nusprendžiau pateikti temą šiam etapui. Faktiškai tai turėjo būti laisva tema :))) Tik pasakyta kitais žodžiais :) Ir tik kai perskaičiau komentarus, kad tema sunki, prisiminiau savo ir savo klasiokų reakciją vidurinėje, kai lituanistė pasakydavo: "rašysim rašinėlį... laisva tema". Griūk negyvas - jau geriau pasakytų konkrečią temą, taip tuomet pamanydavau :)))
AtsakytiPanaikintiLabai patiko šie clean and simple atvirukai. Man jie tokie prabangūs ir solidūs atrodo - negėda būtų padovanoti kokiam didelės firmos solidžiam direktoriui :) O jau ta knyga - tai tikras lobis!
Ka ten apie atvirukus, knyga tai tikrai gerule :))
AtsakytiPanaikintipamaciusi siuos atvirukus pamaniau - OHO! :) ar reikia dar ka pridurti? :))
AtsakytiPanaikintiSolidūs, dailus, o kartu elegantiški atvirukai.
AtsakytiPanaikintiPuikiai suinterpretavai :)