Bežiūrėdama į dėželę su fėja, skirtą savo dukrytei, vieną dieną nusprendžiau, kad ji prarado savo vaikiškumą ir vėjavaikiškumą, atsidūrusi toje kad ir labai gražioje, bet visgi ne vaikištai elegantiškoje skrynelėje. Tad skrynutė lieka man (jau žinau, kas iš jos, tiksliau, kas ant jos puikuosis 
), fėjukė tiesiog įrėminta, o dukrytėm nudekupažintos dvi dėželės su tomis pačiomis fėjomis 
Tai buvo man laimės, kai visai netikėtai atradau servetėlę su tomis fėjomis 
Nuo jos viskas ir prasidėjo "iš naujo".Rodausi rezultatą - kuriuo negaliu atsižiūrėti
- na rankose laikant, tai jos man milijoną kartų gražesnės, tokios saulėtos saulėtos... tokios linksmos linksmos... tokios vaikiškai nerūpestingos - kaip ir pati plazdenanti vaikystė...
Ir..........ta neklaužada fėja - bei dar kvepiantis dažais rėmas - mat čia neišturėjau neprikišusi savo nagų
Kai rinkausi, rėmukas visai patiko - nieko įmantraus nenorėjau, kad neužgožtų tų dviejų mielų sutvėrimų, bet įrėminus jis man truputuką pasirodė per pilkas, tad... griebiau akrilinius dažus dekupažui ir tiesiog pirštu įtryniau į rėmuką šviesesnę spalvą. Rėmuko tekstūra gan dėkinga, tad labai gražiai man dabar ta spalva atrodo ir, regis, visuma tikrai labai dera.
