2011 m. spalio 27 d., ketvirtadienis

Burbulų sezonas atidarytas

Šį savaigalį jau atidariau burbulų sezoną :) O šiandien sumąsčiau, kad jis keliaus dovanų, tad norėjosi užbaigtos visumos, todėl sutvėriau dar ir savotišką "pakuotę" - pasiuvau maišelį burbului. Maišelis, žinoma, nedidutis, na bent jau toks, kuriame telpa 8cm skersmens burbulas. Labai norėjosi kokios mėlynos popierinės dėželės šiai dovanėlei, bet dar nesiryžau gaminti - popieriaus dar nesu taip gerai įvaldžiusi. Bet visgi audžiu mintį, kad ateityj visi burbulai, kurie iškeliaus dovanų, gali turėti vienokią ar kitokią savo "pakuotę". Žodžiu, na negaliu aš ramiai nustygti vietoj - galva knibždėte knibžda įvairiausių idėjų...

Susiburkime gražiam tikslui

Ir dar du darbukai - nedideli, gal labai niekuo ypatingi, bet su didžiule meile ir iš visos širdies - nuotraukų albumai Nojui ir Viltei, keliaujantys į Kauno kūdikų namus. Jie skirti viename forume organizuotam savanoriškam projektui „Akimirkos“, siekiančiam sujungti žmones bendram tikslui ir sukurti Kauno kūdikių namų mažyliams nuotraukų albumus.
Abu motyvėliai siuvinėti ant 40ct balto lino. (Gal tik Viltės albumuke man kliūna apipavidalint susidarę keli audinio sluoksniai siuvinuko šonuose, bet, deja, niekaip kitaip protingai nėjo palenkti, "prilipinti" ta palenkimo be siūlių juostele ir apsiūti :cray1 )

Išsipildžiusi svajonė

Pagaliau- maža išsipildžiusi svajonė - geltonoji fėjutė arba ЛанСвiт "Солнечное настроение". Tą pat akimirką, kai tik atsirado schemutė, puoliau darbuotis. Šįkart susisukau tikrai sparčiai ir, tiesą sakant, jau nebebuvo taip sunku nei su metaliku, nei su ketvirtiniais kryžiukais, kaip kad buvo siuvinėjant alyvinę fėjukę. O siuvinėdama vis mąsčiau: "Ko aš, didelė teta, taip linkstų prie šitų fėjukių..." :blush2 Ir žinot, kokią išvadą padariau - na tiesiog jų tokie mieli veidukai... kaip mano dukriukų... dėl to negaliu atsispirti jų žavesiui :wwub
Siuvinėta ant 28ct rožinio ewo, 12 DMC spalvyčių, 3 blendingai, 2 DMC metalikai, kreinikas ir čekiškas metalikas. 3-jų spalvų blizgios "akutės", sagutė - drugelis. Rėmukas identiškas alyvinei fėjukei.

2011 m. spalio 24 d., pirmadienis

Šventinis vainikas

Pagaliau įgyvendinau kažkada interneto platybėse rastą idėją. Tos popierinės roželės mane tiesiog pakerėjo. Ir kai vėl reikėjo dovanos... tiesiog nieko originalesnio nesugalvojau ir ryžausi paaukoti dvi knygas. Taip taip, perskaitėte teisingai - k n y g a s. Sakyčiau, kad net ir profesija nelabai leistų su jomis taip elgtis, bet... kai TAM reikalui ėjau ieškoti knygos, pirmoji pasitaikė "Šiuolaikinės lietuvių poezijos chrestomatija". Sąžiningai perverčiau visą ir... pamaniau, kad visai nenoriu, jog būtent tokią - pesimizmu persmelktą, tik tamsiom spalvom tapomą, jokio šviesuliuko neįžvelgiančią, žodžiu, skęstančią savo paties susikurtoje purvyno baloje - poeziją skaitytų mano vaikai ar vaikų vaikai... Ryžausi naikinti. Tegu ji verčiau džiugina širdis tokiu pavidalu...

Apie priemones - karkasas iš putplasčio (pjoviau pati iš užsilikusio gėrio nuo statybų, nes pirktiniai pasirodė besantys gerokai per maži), rožytės, žinoma, kirptos ir suktos iš 2-3 puslapių sluoksnių ir... laaaaaaaaaaaabai daaaaaaaaaaug karštų klijų. Vainiko skersmuo gavosi 40 cm.

Dovana tai dovana, bet, mąstau, jau kaip mielai aš jį pasilikčiau sau ...