2011 m. birželio 16 d., ketvirtadienis

Stitch in time

Štai ėmė ir apsigyveno dėželęje peles... Net cielos trys :) Bus man pagalbininkės..

O jei rimčiau, dizainerės Margaret Sherry Pelytės siuvėjėlės, arba Anchor dizainiukas "Stitch in time". Rinkinukas, kurį gavau dovanų iš Rasaulės :hearts: 16ct balta Aida (vat niekaip nesuprantu, kodėl tokius gražius dizainus ant tos aidos vis siūlo siuvinėt, o savo lobyne kaip tyčia neturėjau reikiamo dydžio baltos medžiagytės lino ar ewo :hysteric: ), 28 spalvelės Achor siūliukų, daug pusinių kryželių, keletas FK.



2011 m. birželio 12 d., sekmadienis

Savas...



Įsisuko mūzos šiemet ir į mano kiemą, tiksliau - daržą. Niekad neturėjus šiltnamio jo idėja gimė tiesiog Velykų rytą gurkšnojant arbatą. Idėja buvo tokia "gaji", jog čia pat užgimusi ne nuplasnojo, o įleido savo šaknis ir įsikerojo... o šiandien jau net skanaujam jos vaisius.
Tad viskas prasidėjo nuo minties, jog taip norėtųsi tų naminių kvapnių ir minkštų pomidorų salotų su grietine... Ir kitą dieną vyras jau pirko metalinius stypukus, virino, dažė, suko, dengė. Žodžiu, per tris dienas idėja tapo kūnu. Ir tai mano brangiausiojo rankom daryta. Na turbūt niekad nepabosiu kartoti, jog auksines rankas jis pas mane turi...
Ir ką - štai aną trečiadienį nuskynėm pirmąjį agurką, o vakar štai jau ir maža pintinėlė agurkėlių... O kvapnumas, o saldumas... Ir kas svarbiausia - SAVAS...
Vyro mama, mėgėja kuistis darže, vis irgi augindavo daržoves ir vadinadavo "ekologiškom". Nors kai aš pamačiau, kai  ji nusipirkusi trąšų laisto jomis agurkus ir pomidorus, na visiškai man nebesuprantamas šis jos užvadinimas tapo. O mano tikrai jokios trąšelės negavusios, tik vandenėliu kas vakarą lietos, bet vis tiek aš jas vadinu SAVOM...
Tiesa, tarp agurkų jau paskendusios salotos, kuriomis jau pora savaičių lepinamės, tarp pomidorų dygsta morkos.  Vazonėly dygsta bazilikas, žiedelį skeidžia levanda, lovelyj stiebiasi paprikos, kitam tįsta pekino salotos. Turiu net ir aštuonis žemės riešutus pasisodinusi - na šiaip, dėl įdomumo, nuo tiekos, aišku, sotus nebūsi, bet, kai yra galimybė, taip norėjosi turėti tą savą daigą...
Ir prašau nepavydėti, mielosios, o geriau lėkit į svečius - taisysim agurkų salotų su grietine ;)

2011 m. birželio 9 d., ketvirtadienis

Planai keičiasi

Mano planai ėmė staiga ir pasikeitė :% Bežiūrėdama į dėželę su fėja, skirtą savo dukrytei, vieną dieną nusprendžiau, kad ji prarado savo vaikiškumą ir vėjavaikiškumą, atsidūrusi toje kad ir labai gražioje, bet visgi ne vaikištai elegantiškoje skrynelėje. Tad skrynutė lieka man (jau žinau, kas iš jos, tiksliau, kas ant jos puikuosis :paslaptis: ), fėjukė tiesiog įrėminta, o dukrytėm nudekupažintos dvi dėželės su tomis pačiomis fėjomis :love:  Tai buvo man laimės, kai visai netikėtai atradau servetėlę su tomis fėjomis :tender: Nuo jos viskas ir prasidėjo "iš naujo".
Rodausi rezultatą - kuriuo negaliu atsižiūrėti :% - na rankose laikant, tai jos man milijoną kartų gražesnės, tokios saulėtos saulėtos... tokios linksmos linksmos... tokios vaikiškai nerūpestingos - kaip ir pati plazdenanti vaikystė...







Ir..........ta neklaužada fėja - bei dar kvepiantis dažais rėmas - mat čia neišturėjau neprikišusi savo nagų :D Kai rinkausi, rėmukas visai patiko - nieko įmantraus nenorėjau, kad neužgožtų tų dviejų mielų sutvėrimų, bet įrėminus jis man truputuką pasirodė per pilkas, tad... griebiau akrilinius dažus dekupažui ir tiesiog pirštu įtryniau į rėmuką šviesesnę spalvą. Rėmuko tekstūra gan dėkinga, tad labai gražiai man dabar ta spalva atrodo ir, regis, visuma tikrai labai dera.