Tildos angelas

Savaitgalis buvo kaip niekad produktyvus. Ech, namai, žinoma, atrodė kaip smėlio dėžė :) , nes kol mama darbavosi, vaikai, dievaži, pusę smėlio dėžės turbūt į namus parnešė... Bet kad jau toks stiprus noras pagavo imti ir "pribaigti" darbus, kurie gulėjo pradėti... užmerkiau akis ir nušluosčiusi dulkes nuo siuvimo mašinėlės leidau sau pasimėgauti rankdarbiu...
Iš tiesų pasiuvau dvi tašes, kurių viena dar pažadėta draugei nuo pernai metų, bet prieš du gal mėnesius bent jau susikirpta buvo. Viena bus jai, o kita - man (net keista.... :) ), nes senoji to tipo be galo be krašto mano mylima, tik jau pusantro sezono ir taip šaunuolė puikiai "atlaikė". Bet šiandien dar ne apie tašes - joms liko įsiūti po sagutę ir padaryti kilputę. Atidėjau šį "nedidelį reikalą" prastai dienai :)
Šiandien iš sandėliuko išsitraukiau seniai seniai, gal prieš dvejus net metus pradėtą Tildos miego angelą. Nebuvo jam įkvėpimo, kažkodėl, visai. Vienu momentu buvau paėmusi ir bent prikimšau, bet ir vėl buvau atidėjusi tokį berankį, tik su kojom, pliką ir neregintį... O šiandien pagaliau išaušo ta diena, kai aš panorau išsitraukti jį ir įkvėpti gyvybę...
Tai štai... Miego angelas, kuris, manau, keliaus saugoti kažkurios iš dukryčių sapnelių.

Lapė snapė

Na ką - šventės jau tikrai ne už kalnų. Tiesiog visa širdimi jas jau jaučiu. Ta proga savaitgalį jau papuošėme namučius ir baigiau dukrytei Lapės Snapės karnavalinį kostiumą į daržiuko šventę. Ryžą kamizelką turėjome, tad šiam reikalui tiks puikiai. O tuomet įsigijau dar ryžo dirbtinio kailiuko ir fliso ir.... vualia.... Sijonukas, uodega ir auselės gimė neįtikėtinai greitai. Iš pradžių buvau sijonuką pasiuvusi be kvarbatkyčių, bet kažko jam trūko, tad sumojusi, kad garbiniuotos kvarbatkutės, pritaisiau ir jąją.
Žodžiu, lapė snapė pasiruošusi suėsti pagranduką ir iškaulinti iš Kalėdų Senelio dovanėlę :)

Siuvimo virusas

Šią savaitę stačiai koks siuvimo virusas buvo apėmęs. Vieną dieną sumeistravau dėkliuką siuvinėjimo reikmenims (ačiū rugsėjei (Ramunei) už pamokėlę), o kitą dieną pasisiuvau sau lininę tašytę, permetamą per petį.

O štai čia pasirodysiu - koks kampelis po laiptais "įsitaisė" - į mano namus parkeliavo amžiną atilsį močiutės siuvėjos palikimas - jos siuvimo mašina. Kad ir senutė ji, bet siuva nepriekaištingai (aišku, tik pirmyn ir atgal, daugiau funkcijų nėra), bet kartu ir tiek gerų atsiminimų su ja susiję - su ja išmokau siūt, su ja pirmuosius savo lėlių rūbelius siuvau...