Kažkaip tas ruduo nors ir neišvengiamai, bet atėjo taip greit... Šįmet - su didžiulėmis permainomis mano gyvenime. Turbūt jau pastebėjote, jog retesni tapo mano įrašai čia, jog rečiau aplankau jus.
Ech, tas laikas taip greit bėga - nė nepajutau, kaip vėl lėkte pralėkė dveji metai - kupini mažosios dukrelės krykštavimų ir mano naujų patyrimų, kai šįsyk atradau ir pamilau skrebą. Bet pasivijo mus šitame atradimų ir džiugių motinystės bei kūrybos metų kelyje ruduo, - dukrelė jau paaugo, o man atėjo metas grįžti į darbą. Deja, kol "adaptuosiuosi" pati prie naujojo gyvenimo ritmo, visai nebeturiu laiko kūrybai. Todėl nepykit, bet ir nepamirškit manęs, jei užsuksiu čia retokai. Bet tikiuosi - tik laikinai. Širdis vis tiek veržte veržiasi pabėgti nuo kasdienybės darbų ir čiupti į rankas siuvinį ar pasklaidyti krūvelę įvairiaspalvių popierių...
Tikiuosi, iki greito susitikimo, neperšalkit ;)
Laura /laujus/
P.S. O čia - paskutinysis mano darbelis, dar dvelkiantis vasara... Burbulas gamintas sidabrinių vestuvių proga.
nepaprastai kruopstu ir miela:)
AtsakytiPanaikintisėkmės darbuose, lengvos adaptacijos, naujų idėjų ir jų išpildymo :)
AtsakytiPanaikinti