Namai jau kvepia kūčiukais...

Vakar visą dieną sukausi virtuvėj - buvo pagavusi pasiruošimo Kūčioms banga. Namai atrodė lyg prasiautus pūgai - miltų ne tik pilni stalai, bet ir į stalčius pribiro, jau nekalbant apie grindis...
O vakare sulaukiau ir pastiprinimo - dukrytės iš daržiuko, kuriai šis užsiėmimas itin patiko. Prisikočiojo ji sau "kirmėlyčių", iškepėm - tai visas iki vienos ir suvalgė pasigardžiuodama.

Beje, galbūt kažkam pravers manasis kūčiukų receptas, paveldėtas iš močiutės. Aš tik tokius kūčiukus bevalgau šventėms - na labai nemėgstų tų kietų  pirktinių. O šie - minkštut minkštutėliai, taip ir tirpstantys burnoje, mėgstami visos mūsų šeimos. Tad ir tenka kepti kelis "užėjimus", nes antraip iki švenčių nė vienas kūčiukas neišliptų :)

Kūčiukai

- apie 7-8 stiklinės miltų tešlai + šiek tiek kočiojimui
- apie 1 stiklinė cukraus
- 80 gr margarino / sviesto
(- aguonų tešlai, jeigu patinka)
- 40 gr mielių (tų tradicinių, įsuktų gelsvuose popieriukuose)
- žiupsnelis druskos
- puodelis vandens
- puodelis pieno

Į pašildytą pieną (ne karštą!) įpilam pašildyto vandens, sudedam sutrupintas mieles, margariną (prieš tai ištirpinu mikrobangėj), druską, cukrų. Visa tai išmaišom iki vientisos masės. Tuomet suberiam miltus ir išminkom tešlą. Ją pastatome šiltai, pridengiam rankšluostuku. Kai pakils, vėl perminkom ir paliekam šiltai - ir taip 2 - 3 kartus.
Galiausiai formuojam kūčiukus - iškočiojam ilgą ploną "dešrytę" ir ją supjaustom į vidutinio dydžio būsimus kūčiukus. Išdėliojam juos truputuką miltais pabarstytoj orkaitėj ir kepam (apie 15min), kol pasipūs ir ims gražiai gelsti.
Skanaus!
 

Dekupažiniai pasiterliojimai

Matyt Kalėdos išties stebuklų metas... Artėjant šventėms pagavo noras kelias dovanas sutverti ir šia technika. Jau senokai nieko nebuvau paėmusi į rankas iš šios serijos, bet noras buvo stipresnis už mane. Tad štai kas išėjo...

Dėželė su magnolijomis

 

 

 

Siuvėjėlės dėžė

Raktinė

Burbulai... burbulai...

Savaitgalis buvo itin turiningas - jau kad sėdau, tai visus turėtus burbulus pagaminau, visus smeigtukus sunaudojau... Žodžiu, iki kitų metų ramybė - kol kas šiems po simbolinę dovanėlę pakaks.

Magnolijos

Dar viena dovana, šiandien jau iškeliavusi pas naująją šeimininkę. Orchidea firmos dizainiukas "Magnolijos", siuvinėta DMC siūliukais ant Vintage Cashel 28 ct lino (spalvytė Vintage Tea). Dydis su rėmu 39x44 cm.
Na toks truputuką dvelkiantis senove paveikslėlis, bet gal ir nieko...

Pamokėlė, kaip apvilkti užrašinę

Наконец, я представляю урок, как "одеть" запесную книжку.

Artėjant šventėms, noriu pasidalinti savo patirtimi - galbūt kažkas jau seniai ketino pagaminti dovanų užrašinę - originalią ir tikrai būsiančią vienetinę ir išskirtinę - savo draugams ar giminaičiams, tačiau vis nesiryždavo. Iš tiesų tai nėra labai sudėtingas procesas - reikia tik pasiryžti. Tad kartu tesėdama savo pažadą merginoms, kurios jau seniai pageidavo pamatyti, kaip gi aš velku užrašines, bandysiu viską vaizdžiai paaiškinti.
Žinoma, esama įvairių būdų, kaip apvilkti knygelę, ir turbūt kiekviena auksarankė gal kažką darytų kitaip. Tikrai jokiu būdu nenoriu niekam primesti savojo varianto, tačiau pasidalinti patirtimi, kaip tai darau būtent aš, man tikrai malonu. O galbūt kažkam šis variantas irgi pasirodys pats pačiausias...
Taigi nuo pradžių.


Mums reikės:
- užrašinės (tinka bet kokia, net pati pigiausia iš kokios Maximos),
- medžiagos užrašinės apvilkimui (mano atveju tai yra lietuviškas linas, nudažytas tekstiliniais dažais, ir tuomet išsiuvinėtas motyvas),
- pieštukinių klijų (taip pat tinka patys elementariausi ir pigiausi, kokius randate pirkti),
- priešlapių (geriau šiek tiek storėlesnio popieriaus, kaip, tarkim, skirto skrebinimui),
- žirklių,
- kanceliarinių spaustukų.

Нам нужны:
- Блокнот
- Материал, которым будем покрывать ноутбук (в моем случае, это литовский лён, окрашеный текстильными красками, а затем вышит мотив)
- Клей "карандашний"
- форзац
- Ножницы
- Канцеляриe клипы

Извините девушки, но мой русский язык ограниченый, поэтому я не могу описать весь процесс. Я надеюсь, что хоть из фотографий будет ясный процесс.

1. Na ir pradedam - imam užrašinę ir atsargiai, užkišdami pirštą, bandome atplėšti užrašinės priešlapius nuo viršelio. Kartais, kai sunkiau plešiasi, tenka pasiimti ir kokį peiliuką. Šiuo mano atveju užrašinės priešlapiai gana gražiai atsiplėšė. (Variantą, kada priešlapiai nenori gražiai atsiplėšti ir beplėšiant tiesiog suplyšta, kada nors, kai vėl darysiu užrašinę, būtinai parodysiu - tada tiesiog ilgiau tenka pažaisti su naujo priešlapio įklijavimu)

2. Dabar imam pačią užrašinę, atsiverčiam senus jos priešlapius ir uždedame naujus - perlenkiame ir būtinai paliekame dar iš visų pusių kad ir nedidelius kraštukus, nes geriau jau apkirpti, nei po to graužtis nagus, kad per mažus padarėme.

Tada imam pieštukinius klijus ir jais gražiai ištepam visą priešlapį, bet kol kas tik vieną jo puselę. (Kad klijais neištepliočiau pačios užrašinės, pakišu po lapuku įmautėlę, tuomet drąsiau galiu tepti klijais kraštukus) Ir tuomet gražiai prie senojo priešlapio priklijuojam naująjį - atskaitos taškas man, kad lygiai gražiai viskas sutaptų, yra lenkimo linija, kurią taikydama ir uždedu naująjį priešlapį ant senojo.

 Lygiai tą patį padarome ir su kita priešlapio pusele - ištepame ją klijais ir priklijuojame, palikdami išsikišusius naujojo priešlapio kraščiukus.

3. Vienas priešlapis jau ir priklijuotas - belieka pakišti užrašinę po kokia storesne knyga, kad lygiai viskas prisiklijuotų. Kiek plaikę taip paslėgtą knygelę, nes pieštukiniai klijai gan greit džiūsta, traukiam ją lauk ir gražiai apkerpam visus išsikišusius naujojo priešlapio kraščiukus pagal senąjį.
Ir štai vienoje knygelės pusėje jau turim priklijuotą gražų gražutėlį naują priešlapį.

4. Norėdami priklijuoti ir likusį antrąjį priešlapį užrašinės gale, vėl pakartojame 2 ir 3 veiksmus.
5. Dabar jau imamės medžiagėlės klijavimo prie viršelio. Būtinai imame užrašinės viršelį ir į jį "įstatome" tokią palaidą užrašinę - čia kad būtų aiškus būsimas užrašinės storis. Ir daugmaž pasireguliuojam, kai yra siuvinukas, kurioje vietoje jis turi būti. Tuomet atsargiai atmetę medžiagėlę ištepame klijais priekinę viršelio pusę.  Vėl atsargiai uždedame ant viršelio medžiagytę, kurią, kol dar klijai nesudžiūvę, iškart galim truptutį pastumdyti, jei reikia tiksliai nutaikyti, kur bus siuvinukas. Ir gražiai švelniai nuglostom visą viršelį, kad  medžiagėlė priliptų.

Dabar tepame klijais užrašinės šoniuką bei užpakalinę dalį ir atsargiai nuglostydami, kad nebūtų susiraukšlėjimų, priklijuojam likusią dalį medžiagytės. Užrašinę vėl paslegiame po stora knyga.

6. Kai medžiagytė prisiklijuoja, ištraukiam užrašinę iš po knygos ir dabar užlenkę į vidų tabaluojančius medžiagos kraščiukus juos apkerpam, kad nebūtų perdaug medžiagos palenkimui, palikdami iš visų pusių po kokius 3 cm (nors aš niekad nematuoju, darau tai maždaug iš akies).

7. Dabar patepam klijais viduj kraščiukus, bet ne iki pat galo. Taip vienoj pusėj užrašinės, prispaudžiam medžiagėlę, truputį palaikom ją glostytami ir spausdami pirštais, tada tą patį kitoj pusėj padarom.

8. Dabar tepsim klijais apačios krašiukus - ir vėl ne iki galo. Būtinai įstatę užrašinę pažiūrėkim, ar gražiai apsispaudžia, gula medžiaga, stipriai paspauskim pirštais kaprizingesnes vietas. Tada tą patį ir su viršum padarom.

9. Na ką - laukia "desertas" - pats gal sudėtingiausias darbas visam užrašinės apvilkime yra gražiai suformuot kampučius, bet irgi tereikia tik pabandyt, ir ne taip ten viskas sudėtinga. Šįkart kampučiai yra apvalūs, bet panašiai reikėtų elgtis ir su standartiniais kvardratiniais - stengtis, kad kuo mažiau būtų vienoj vietoj storos medžiagos sluoksnių. Užapvalintais kampais užrašinei aš formuoju kelias raukšleles, o kvadratinei - dvi - tiesiog užlenkiu vidun į vieną ir į kitą pusę kraštukus (kai turėsiu vaizdinės medžiagos, irgi pažadu įmesti).
Taigi suformuoju kamputį, o kad man nesigautų medžiagos "kalniukai", kartais dar iškerpu po mažiukus trikampukus, bet tik jokiais būdais neįkirpdama iki galo. Tada gerai ištepam klijais visą kampą, kai kur ir medžiagytę patepam, jei reikia, ir vėl suformuojam tą patį kampuką. Iš pradžių paspaudžiam ir nusglostom pirštais, tik tada atsargiai užspaudžiam kanceliariniais spaustukais ir palaikom, kad tvirtai priliptų. Medžiagos perteklių, kad nebūtų jos daug kampe, nukerpu. Bet irgi nereikia persistengt nukirpt daug, kad po to, kai priklijuosim priešpalius, kad nesimatytų tų iškarpymų-nukarpymų. Ir tai pakartojam su visais kampučiais.

 

10. Jei yra poreikis, kad užrašinė turėtų skiriamąją juostytę, ją priklijuojame prie užrašinės.

11. Ir pabaiga - pačią užrašinę priklijuosime prie mūsų jau apvilkto viršelio. Iš pradžių klijais ištepame užrašinės viršutinę dalį, gražiai ją įstatome į viršelį, kad visur priklijuotų priešlapių atstumai nuo kraštų būtų lygūs. Stipriai patriname pirštais, kad tvirčiau priliptų. Taip pat įklijuojam ir apatinę užrašinės dalį į viršelį.Ir būtinai slegiam po knygom. (Beje, įmautėles, jei irgi taip dėsite, kad klijų perteklius nepatektų kur nereikia, tik prilipinusios, ką reikia,  iškart ištraukite)

12. O dabar paplojam pačios sau - štai ir mūsų rezultatas, dar kvepiantis klijais...
P.S. Šiaip dar rekomenduoju apžiūrėti gerai knygelės kraštukus, ar visur priešlapis prilipo prie viršelio. Nes dažnai pasitaiko, kad ne visur vienodai prilimpa. Tada tiesiog paimam kokį peiliuką ar kažką plono ir tėpelėję ant jo klijų gražiai užkišam ir prispaudę pirštais šiek tiek palaikome. Štai ir viskas.

Labai viliuosi, jog mano pamokėlė bus aiški ir kažkam naudinga. Atsiprašau, kad tiek daug prirašiau, bet jau labai stengiausi išdėstyti visas smulkmenas... Na o jei kils klausimukų, prašau nesikuklinti ir drąsiai klausti.